- vetušas
- vẽtušas, -à adj. (3b) K.Būg, FrnW, DŽ, NdŽ, KŽ; SD1174, SD39,132, Sut, N, E, vėtušas [K] arch. senas: Žmona sena, vetuša boba SD4. Ir jeig toji, būdama jau teip vetuša ir taip iškaršusi vasarose, vienok nuog alkinimų neliaubės DP52. Pagimdymas vetušos o top bebernės moteriškės negalėjo būt be didės slaptės DP463. Urėdas vetušų alba senų motriškių ir mergaičių jaunų Mž37. Ir tikroji tiesa yra, jog vetušoj ortodoksiškoji bažnyčia jau nuog čėso apaštalų šią afirmavojančią sentenciją stipriai esti gynusi MT154. | Mėnulio delčios, arba senagalio, paskutinei fazei apibūdinti lietuviai vartojo archaišką žodį [i]vetušas rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.